Juditos 15

₁Išgirdę, kas buvo įvykę, vyrai palapinėse buvo pritrenkti. ₂Drebėdami iš baimės, jie daugiau nebestojo į gretas, bet tarsi susitarę puolė bėgti visais takais per lygumą ir aukštumų sritį. ₃Bėgo ir vyrai, išdėstyti stovyklose ant kalvų aplink Betuliją. Tai sužinoję, visi izraelitų kariai pakilo. ₄Uzijas nusiuntė vyrus į Betomestaimą, Bebają, Chobą, Kolą ir visą Izraelio žemę pranešti apie įvykius ir paskatinti visus pulti priešus ir sunaikinti. ₅Vos išgirdę tą žinią, izraelitai visi kaip vienas puolė priešus ir kapojo iki pat Chobos. Net Jeruzalės bei visos aukštumų srities gyventojai atėjo, nes jiems buvo pranešta, kas įvyko priešų stovykloje. Gileado ir Galilėjos vyrai, talžydami priešams šonus, žudė juos net anapus Damasko ir jo žemių. ₆Visi kiti Betulijos gyventojai puolė asirų stovyklą, plėšė ją ir įsigijo didelių turtų. ₇Ir izraelitai, sugrįžę iš žudynių, pasiėmė, kas buvo likę. Net kaimai ir miestai lygumoje bei aukštumų srityje gavo daug grobio, nes ten buvo didžiuliai sandėliai.

₈Tada vyriausiasis kunigas Joakimas ir izraelitų seniūnai, gyvenę Jeruzalėje, atvyko pamatyti savo akimis nuostabiųjų dalykų, Viešpaties padarytų Izraeliui, susitikti Juditą ir ją pasveikinti. ₉Atėję pas Juditą, jie vienu balsu ją palaimino, tardami:

O visi žmonės atsiliepė: „Amen!“

₁₁Trisdešimt dienų visi žmonės plėšė stovyklą. Juditai jie atidavė Holoferno palapinę ir visus jo sidabro indus, lovas, taures bei visus baldus. Ji priėmė juos. Apkrovusi mulus ir pakinkiusi vežimus, ji sudėjo į juos daiktus.

₁₂Visos Izraelio moterys, atskubėjusios jos pamatyti, laimino ją ir šoko ratelius jos garbei. Nulaužusi gebenės šakelių, ji apdalijo jomis savo palydoves. ₁₃Ji pati ir su ja buvusios moterys pasipuošė alyvmedžio lapų vainikais. Eidama pirma visų žmonių, šokdama ji vedė moteris, o visi Izraelio vyrai sekė su ginklais rankose ir vainikais ant galvų, giedodami giesmes.

₁₄Viso Izraelio akivaizdoje Judita pradėjo šią padėkos giesmę, ir visi žmonės jai pritarė.